(KAP, KAI) Rugpjūčio 10 d. įspūdingomis gedulinėmis pamaldomis Paryžiaus Dievo Motinos katedroje palaidotas kardinolas Jean-Marie Lustiger. Pamaldose dalyvavo iškiliausi Prancūzijos politikai ir visuomenės veikėjai, tarp jų nutraukęs atostogas prezidentas Nicolas Sarkozy. Mirusiojo pageidavimu gedulinėje liturgijoje buvo įpinti elementai, pabrėžę žydišką hierarcho kilmę. Pamaldas per didžiulius ekranus stebėjo tūkstančiai aikštėje prieš katedrą susirinkusių žmonių. Rugpjūčio 5 d. po sunkios ligos miręs kardinolas Jean-Marie Lustiger vadovavo Paryžiaus arkivyskupijai 1981–2005 m. ir buvo vienas iškiliausių Katalikų Bažnyčios hierarchų pasauliniu mastu. Savo tarnystės metais jis ryžtingai darbavosi siekdamas krikščionių ir žydų susitaikinimo. Kardinolo pageidavimu jo šeimos nariai, tarp kurių yra tiek krikščionių, tiek judėjų, kalbėjo už jį gedulines maldas. Jo pusbrolis Jonas Moses Lustiger padėjo ant mirusiojo karsto žemės iš vieno netoli Jericho esančio vienuolyno ir Jeruzalės Alyvų kalno. Jis kalbėjo 113 psalmę pirmiausia hebrajiškai, paskui prancūziškai. Istorikas Arno Lustiger meldėsi žydiška Kadiš malda už mirusius.

Paryžiaus arkivyskupas Andre Vingt-Trois savo homilijoje kalbėjo apie ypatingas mirusiojo gyvenimo aplinkybes, atskleidusias, jog Dievui nėra nieko neįmanomo. Pasak jo, kardinolo Lustiger gyvenimas paaiškina XX a. Europos istoriją. Arkivyskupas sakė, jog asmeniškai pažinojusiems kardinolą Lustiger darė įspūdį ne tik jo proto aštrumas ar platus kultūrinis akiratis, tačiau dar labiau jo tikėjimo stiprybė. Visos gausios jo veiklos sritys buvo gaivinamos troškimo perteikti tą tikėjimą. Jis puoselėjo gausius kontaktus su Prancūzijos visuomene, ekonomikos ir mokslo žmonėmis. Prancūzų akademijos, kuriai priklausė kardinolas, vardu 89-erių metų rašytojas Maurice Druon perskaitė eulogiją. Galiausiai popiežiaus legatas kardinolas Paul Poupard perskaitė popiežiaus Benedikto XVI žinią.

Aaronas Lustiger gimė 1926 m. Paryžiuje iš Lenkijos imigravusių žydų šeimoje. Keturiolikmetis Aaronas Lustiger 1940 m. Didįjį penktadienį Orleano katedroje išgyveno atsivertimą, o po kelių mėnesių priėmė krikštą Jean-Marie vardu. Jis niekada neišsižadėjo žydiškos kilmės nei tėvų duoto vardo, o gyvenimo pabaigoje savo tekstus dažnai pasirašydavo „Jean-Marie Aaron kardinolas Lustiger“. Šeima karo metais skaudžiai nukentėjo. Jo motina buvo nužudyta Aušvico dujų kameroje, o tėvas nepriėmė savo šeimos narių apsisprendimo pasikrikštyti Katalikų Bažnyčioje.

Filologinės studijos Sorbonoje davė būsimajam kardinolui gerą intelektinį pasirengimą. Po kunigystės šventimų jis pasižymėjo naujoviškais ir išradingais sielovados sprendimais. Po 15 metų darbo akademinėje sielovadoje tapo Paryžiaus priemiesčio parapijos klebonu. Jau tuomet garsėjo jo sekmadieniniai pamokslai. Jis buvo karštas Vatikano II Susirinkimo liturgijos reformos šalininkas, tačiau drauge kritikavo tai, kaip ši reforma buvo įgyvendinta Prancūzijoje. Kardinolas Lustiger siekė, kad krikščionybė grįžtų prie savo biblinių šaknų. Jis vadino antisemitizmą antiteizmu. Kardinolas žydas geriau negu bet kas kitas galėjo suvokti holokausto tragediją. Jis noriai palaikė santykius su išlikusiais šeimos nariais, o lankydamasis Izraelyje ne kartą turėjo gintis nuo tautos išdavystės kaltinimų. 1983 m. priimtas į kardinolų kolegiją, jis tapo vienu artimiausių popiežiaus Jono Pauliaus II bendradarbių. Jono Pauliaus II pavedimu ne kartą vyko į Lenkiją, karo apimtus Balkanus, atkurtą Lietuvos Respubliką, buvusią Sovietų Sąjungą, JAV.

Pažymėtinos jo kaip Paryžiaus arkivyskupo iniciatyvos: seminarijų ugdymo reforma, įvedant propedeutinius metus, įsteigta pasauliečių ugdymui skirta „Katedros mokykla“, arkivyskupijos radijo stotis Radio Notre-Dame, televizija KTO, įgyvendinta 5 Europos didmiesčių evangelizavimo misija. Kasmet Didįjį penktadienį kardinolas Jean-Marie Lustiger pats nešdavo sunkų medinį kryžių į Monmartro kalvą. 1997 m. Paryžiuje vykusių Pasaulio jaunimo dienų sėkmė daugiausia buvo kardinolo Lustiger nuopelnas.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt